BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pagalvok_3

Comstock Image #PR113402



  1. Sugalvok sakinį, sudarytą tik iš veiksmažodžių formų (būtinai turi būti veiksnys ir tarinys).
  2. Nutrynus sakinį, kuriame nebuvo prielinksnių, liko tik vienas žodis - sąsiuvinį. Kuri tai buvo kalbos dalis?
  3. Nutrynus vientisinį sakinį, sudėtą iš keturių žodžių, liko tik vienas žodis -  gerajam. Kurios sakinio dalys tikrai buvo tame sakinyje?
  4. Nutrynus vientisinį sakinį, liko du brūkšniai. Kuriam tiksui buvo padėti tie brūkšniai? Sugalvok tokį sakinį.
  5. Paskutiniai sakinio žodžiai tokie: … augantį prie kelio. Ką gali pasakyti apie tokio sakinio skyrybą?

Rodyk draugams

Pagalvok_2

Comstock Image #PR99605



  1. Kurių linksnių galūnėse visuomet rašomos nosinės raidės? Kuriais atvejais rašome nosines vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko, vienaskaitos kilmininko ir įnagininko, daugiskaitos galininko galūnėse? Kurių linsknių galūnėse niekada nerašome nosinių?
  2. Kuri sakinio dalis ir kalbos dalis gali būti toks žodis, kuris baigiasi galūne - ąsias?
  3. Sugalvok po tris sakinius su papildiniais, išreikštais tokiu vienaskaitos kilmininku, kurio galūnėje rašoma nosinė raidė.
  4. Nutrynus žodį liko tik jo galūnė -ąja. Kuri kalbos dalis ir sakinio dalis tas žodis galėjo būti (linksnis, skaičius, giminė)?
  5. Buvo užrašyti trys veiksmažodžiai, 3 - ojo asmens formos. Nutrynus jų galūnes, liko tik šaknys: šąl…, bąl…, gęst… . Kuris čia buvo veiskmažodžių laikas, kurios galūnės nutrintos?

Rodyk draugams

Papildinys

Papildinys - tai antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klasuimus ko? kam? ką? kuo? Papildinys papildo tarinio reikšmę.


Papildinys dažniausiai reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku. Jaunystę (ką?) tau (kam?) dovanoju. Visi gyvename tik laukimu (kuo?). Tu manęs (ko?) palauk.


Papildinys gali būti reikškiamas bet kokia kalbos dalimi, kuri pavaduoja daiktavardžio kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką - būdvardžiu, skaitvardžiu, dalyviu, padalyviu, bendratimi.  Papildinys dažnai reiškiams linksniais su prielinksniais. Pvz.: Jis man pasakojo apie savo kelionę. Vaikaitis glaudėsi vis arčiau prie senelio.

Rodyk draugams

Morfologinis nagrinėjimas


         


Daiktavardis – tikrinis/bendrinis, vyr./mot.g., vns./dgs., V.- Š.


Būdvardis – paprastasis/įvardžiuotinis, nelyg.l./aukšt.l./aukšč.l., vyr./mot./bev.g., vns./dgs., V.-Š.


Skaitvardis – kiekiniai (pagrindiniai, dauginiai, kuopiniai, trupmeniniai), vyr./mot.g., vns./dgs., V.- Š.


Įvardis – asmeniniai, savybiniai, sangrąžinis (gali būti įvardžiuotiniai), vyr./mot.g., vns./dgs., V.- Š.


Veiksmažodis – Gali būti sangr., vns./dgs., ties. nuos. Es.l, būt.k., būt.daž., būs.l., 1 – 3 a.


                                                                     tariamoji, laikų neturi, 1 – 3 a.


                                                                     liepiamoji, laikų neturi, neturi vns. 1 a., vns ir dgs. 3 a.


Dalyvis  (veiks.froma) – veikiamieji (gali būti įvardž.ir sangr.) vyr./mot. V.-Š., Es.l, būt.k., būt.daž., būs.l.


                                        Neveikiamieji (gali būti įvardž. ir sangr.) vyr./mot. V.-Š., Es.l, būt.l, būs.l.


Pusdalyvis (veiksm.forma) – vyr./mot.g., vns./dgs.


Padalyvis (vksm.forma) - Es.l, būt.k., būt.daž., būs.l.


Prieveiksmės – būdo, laiko, vietos, kiekybės, priežasties, , nelyg.l./aukšt.l./aukšč.l.


Prielinksnis – senybinis, naujybinis.


Jungtukas – sujungiamasis, prijungiamasis.


Dalelytė – morfologinių ypatybių nėra.


Jaustukas – morfologinių ypatybių nėra.


Ištiktukas – morfologinių ypatybių nėra.


 

Rodyk draugams

Pasikartok rašybos taisykles

 


Comstock Image #PR99602


 


 


NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYBA ŽODŽIŲ ŠAKNYJE


 


1.        Nosinės balsės rašomos žodžio šaknyje, kai ą, ę, į, ų  giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un. Pvz.: Kąsnis – kando, skęsti – skendo, lįsti – lindo, skųsti – skundė.


 


2.        Nosinės balsės ą, ę, į rašomos žodžių šaknyje, kai giminiškų žodžių šaknyje jos kaitaliojasi tarpusavyje. Pvz.: drįsti –drąsa, grįžti – grąža – atsigręžė, tęsti – tįsti – tąsa, mąsto – mįslė, rąžytis – įsiręžė, tręšti – trąšos, tįsoti, tįso, tįsojo (būti nusitęsusiam) – tąsa.


Įsidėmėti: pasiryžta, pasiryžimas, ryžtas, mastas, mastelis, tesėti, tesi, tesėjo, įgristi, įgrysta, įgriso, gražinti (puošti), išgražinti, tysoti (gulėti išsitiesusiam), tyso, tysojo.


 


3.        Nosinės ą, ę, žodžių šaknyje rašomos  tada, kai jos ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje tariamos ilgai. Pvz.: ąsa - ąselė, ąžuolas, lęšis, vąšas, žąsis, žąslai, tęvas.


 


4.        Nosines raides rašome kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formose, kai ą, ę tariami ilgai ir kirčiuotame ir nekirčiuotame skiemenyje. Pvz.: šąla – šąlu, gęsta – gęstu, bąlą, sąla, glęžta, tręšta, gvęra, tęžta, tręšta.


 


5.        Nosinės balsės ą, ę, veiksmažodžių šaknyse nerašomos, jeigu šaknies balsės a ir e kaitaliojasi su ė. Pvz.: Grėsti, gresia, grėsė; grasinti, grasyti, grasė, grėsmė; drėksti, drasko, dvėsti, dvesia, gelti, gelia, gėlė.


 


BŪDVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vyriškos i moteriškos giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos galininko galūnėje turi po dvi nosines balses.


Pvz.: gerąjį, gerąją, didįjį, pirmąjį, nešantįjį. Gerųjų, meiliųjų, didžiųjų, trečiųjų, šitųjų.


 


2.        Įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vienaskaitos naudininko ir vietininko galūnėse nosinės raidės nerašomos. Pvz. margajam, gerajam, jaunajam, antrajam, šitajam; gerajai, baltajai, bėgančiajai, baltajame, gerajame, naujajame, penktajame.


 


3.        Moteriškos giminės įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vienaskaitos nagininko ir daugiskaitos galininko galūnėse turi vieną priešpaskutinę nosinę raidę. Pvz.: baltąja, gerąja, savąja, manąsias, pirmąsias.


 


SKAITVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Kiekininių skaitvardžių nuo 11 iki 19  (ir įvardžio keliolika) galininko galūnė yra – a (nerašome nosinės -ą). Pvz.: Pamačiau (ką?) penkiolika žąsų. Keliolika dienų teko laukti.


2.        Dauginių skaitvardžių priesagos –ej-, -er-, o kuopinių – priesaga –et-. Jose rašome –e. pvz.: dveji, treji, ketveri, penkeri, dvejetas, trejetas.


3.        Sudurtinių dešimčių skaitvardžių  nuo 40 iki 90 pirmajame dėmenyje rašome moteriškosios giminės daugiskaitos galininko galūnę – ias. Pvz.: keturiasdešimt, penkiasdešimt, devyniasdešimt.


4.        Skiriasi pagrindinio skaitvardžio du ir dauginio skaitvardžio dveji linksniavimas ir rašyba. Taip pat ir trys – treji, keturi – ketveri. Pvz.: du broliai – dvejų, dviem, du, dviem, dviejuose. Dveji metai – dveju, dvejiems, dvejus, dvejais, dvejuose.


 


 


ĮVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Manęs, tavęs, savęs vienaskaitos kilmininkas rašomas su ę.


2.        Samplaikiniai įvardžiai rašomi dviem žodžiais. Pvz.: bet kas, bet kuris, kai kuris, kas nors, koks nors, kuris nors, nė koks, šis tas, šioks toks, tas pats, toks pats, kas kita, tas pat, toks pat.


3.        Sudurtiniai įvardžiai, turintys bent vieną sutrumpėjusį narį, įgyja vieno žodžio reikšmę ir rašomi drauge. Pvz.: kažkas, kažkoks, kažkuris, kitkas, kitoks, viskas, visoks, šitas, šitoks.


4.         Samplaikinius įvardžius su kažin rašome dviem žodžiais. Pvz.: Kažin kas, kažin koks, kažin kuris.


 


 


 


VEIKSMAŽODŽIŲ RAŠYBA


 


1. Esamojo laiko veiksmažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos 3 asmens galūnė -a, - ia.  Pvz.: neša, verkia.


 


2. Jeigu būtojo kartinio laiko veiksmažodžio 3 asmens galūnė yra – o, tai vienaskaitos 2 asmens galūnė yra – ai. Pvz.: pirko – pirkai, bijojo – bijojai, norėjo – norėjai.


 


3. Jeigu būtojo kartinio laiko veiksmažodžio 3 asmens galūnė yra – ė, tai vienaskaitos 2 asmens galūnė yra – ei. Pvz.: audė – audei, rašė – rašei.


 


4. Dviskiemenių veiksmažodžių, kurių bendratys baigiasi – yti, -ūti, -iūti būsimojo laiko 3 asmens šaknies balsiai – y-, - ū- sutrumpėja. Jei bendratis dviskiemenė (priešdėlių neskaičiuojame)ir prieš - ti nėra priebalsio, tai būsimojo laiko 3 asmenyje šaknies balsiai sutrumpės. Gy-ti + s – gis (bet gysiu, gysi), pū-ti+s – pus (bet pūsiu, pūsi)


Išimtys: siūti – siūs, vyti – vys.


Šaknis lieka kaip bendraties, kai prieš – ti yra priebalsis pūsti – pūs ir kai bendratis daugiaskiemenė gydyti – gydys.


 


5.        Tariamosios nuosakos 3 asmens galūnė yra – ų. Pvz.: sakytų, bartų.


 


 


DALYVIŲ RAŠYBA


 


1. Veikiamosios rūšies esamojo laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnės yra 


-ąs, -iąs, -įs. Pvz.: einąs, žiūrįs, buriąs.


 


2. Veikiamosios rūšies būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnė yra –ęs, o daugiskaitos –ę. Pvz.: nešęs, nešę, nešdavęs, nešdavę.


 


 


PRIELINKSNIŲ RAŠYBA


 


1.        Prielinksniai lig, ligi, iki rašomi su i, dalelytė lyg – su y. pvz. Lauksiu ligi (iki) vakaro. Jis lyg (kaip) niekur nieko.


 


2.        Prielinksniai rašomi atskirai nuo kitų žodžių.


 


 


PRIEVEIKSMIŲ RAŠYBA


 


1.        Jei nelyginamojo laipsnio prieveiksmės neturi priesagos – ai, tai tokio prieveiksmio aukščiausiasis laipsnis gale turi – a. Pvz.: arti – arčiausia. Jeigu nelyginamasis laipsnis gale baigiasi priesaga – ai, tai ir aukščiausiasis laipsnis gale baigsis – ai. Pvz.: naujai – naujausiai.


2.        Laiko prieveiksmio seniai priesaga –ai po minkštojo priebalsio (atsako į klausimą kada?), o būdo prieveiksmio senai – po kietojo priebalsio (atsako į klausimą kaip?).


3.        Kai prieveiksmių priesaga – ai eina po minkštojo priebalsio, tariame – ei, bet rašome – iai. Pvz.: gražiai, žaliai.


4.        Kiekybės prieveiksmini, sudaryti iš skaitvardžių nuo 2 – 9 ir dar keli kiti gale turi – e. pvz.: dviese, keturiese, penkiese, keliese.


5.        Sudurtiniuose prieveiksmiuose, kurių pirmasis dėmuo baigiasi priebalsiu s, o antrasis – syk, rašome dvi s. pvz.: kelissyk, penkissyk.


6.        Sudurtiniai prieveiksmiai, kurių pirmuoju dėmeni eina vienaskaitos galininkas, išlaiko to linksnio nosines raides. Pvz.: anądien, šiąnakt, tądien.


7.        Sutrumpėjus bent vienam nariui, samplaikiniai prieveiksmini rašomi drauge.pvz.: kaipmat, šiandien, triskart, kažkaip, kažkodėl, kažkur, visuomet.


8.        drauge rašomi ir prieveiksmini, sudaryti iš prielinksnio ir sutrumpėjusių linksnių formos. Pvz.: bemaž, iškart, išties, perniek, perpus, popiet, poryt.


9.        Samplaikiniai prieveiksmiai, kurių vienas dėmuo yra kaži, kažin rašomi skyrium. Pvz.: kaži koks, kaži kada, kažkin kada, kažin kaip.


10.     Dviem žodžiais rašome tuos prieveiksmius, kurių vienas iš jų yra prieveiksmės pat. Pvz.: taip pat, čia pat.


11.     Kai prieveiksmiu dėl to reikšmiame priežastį, jį rašome dviem žodžiais. Tada jį galima pakeisti todėl, dėl to dalyko. Pvz.: Buvo šalta, dėl to nėjau į  mokyklą. Dėlto rašoem drauge, kai jis turi reikšmę artimą tačiau, visgi. Nors ir šalta vis dėlto keliausiu.


 


DALELYČIŲ RAŠYBA


 


Dalelytė ne


 


1.        Kai dalelytė ne suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma kartu. Pvz.: laimė – nelaimė, naujas – nenaujas, rašo – nerašo,


2.        Kai dalelytė reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką, ji rašoma atskirai. Pvz.: Man reikia ne juodos, o baltos kavos.


3.        Dalelytė ne atskirai rašoma ir su skaitvardžiais, įvardžiais, kai kuriais prieveiksminis, prielinksniais,  bei dalelytėmis. Pvz.: ne jis, ne savo, ne blogiau, ne penki, ne septintas, ne tiek kiek, ar ne, ne tik, ne vien…


4.        Dalelytė ne rašoma atskirai kai vartojama tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių. Pvz.: kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.


 


Dalelytės tebe, te, be


 


 


1.        Dalelytės tebe, be, te su veiksmažodžiais ir jų formomis rašomos kartu. Pvz.: tebedirba, tebegyvena, buvo bebėgąs…


2.        Su daiktavardžiais ir kitais žodžiais šios dalelytės rašomos atskirai. Pvz.: Koks čia be poilsis.


3.        Dalelytės be ir ne rašomos kartu, kai turi ar, argi reikšmę. Pvz.: Bene važiuosi prie ežero?


 


 


Dalelytė gi


 


1.        Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu. Pvz.: argi, dargi, netgi, kurgi, taipgi.


2.        Dalelytė gi su kaitomais vienskiemeniais, taip pat nekaitomais daugiaskiemeniais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: kas gi, ko gi, kam gi, koks gi, kokio gi, kada gi, kodėl gi, kažkada gi. Išmintis – nejaugi.


 


Dalelytė vis


 


1.        Dalelytė vis rašoma kartu tik su dalelyte gi. Pvz.: visgi


2.        dalelytė vis su kitais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: vis dėlto, vis vien, vis tiek, vis dirba, vis rašo, vis dar mokosi…


 


Dalelytė per


 


Dalelytė per visada rašoma atskirai. Pvz.: per daug, per aukštai, ne per daugiausia, per toli…


Rodyk draugams

Užpildyk lentelę





























































Kalbos dalys


Daiktavardis


Būdvardis


Skaitvardis


Įvardis


Dalyvis


 


Reikšmė


 


 


 


 


 


 


Kaitymas


 


 


 


 


 


 


Giminės


 


 


 


 


 


 


Laipsniai


 


 


 


 


 


 


Būdingesnės priesagos


 


 


 


 


 


 


Įvardžiuotinės formos


 


 


 


 


 


 


Kuo dažniausiai eina sakinyje


 


 


 


 


 

Rodyk draugams

Pagalvok_1

 Pasikartok rašybos taisykles…


1. Ar taisyklingai parašyta: tas, tasai, tąsai? Žodžius išnagrinėk morfologiškai.


2. Ar taisyklingai parašyta: bala, bąla, balą, bąlą? Su kiekvienu tų žodžių sugalvok po sakinį. Paaiškink tų žodžių rašybą.


3. Paaiškink, kodėl rašome: ryšys, ryšįs;sulis, sulys, sulįs. Su kiekvienu tų žodžių parašykte po sakinį.


Parengta pagal P.Gailiūno, J.Žiugždos lietuvių kalbos vadovėlį  7 - 8 kl. (išleistą Kaune 1981 m.)

Rodyk draugams

Sintaksė

Sintaksė yra gramatikos dalis, kuri nagrinėja sakinių sandarą. Sintaksė - sakinių mokslas.


Žodžių junginį arba atskirą žodį, kuris reiškia baigtinę mintį vadiname sakiniu.


Savarankiškieji žodžiai, kuriais sakinyje atsakome į kurį nors klausimą, yra sakinio dalys.


Sakinio dalys yra pagrindinės ir antrininkės. Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Antrininkės sakinio dalys: pažyminys, papildinys ir aplinkybės.


Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, reiškianti sakinio veikėją ir atsakanti į klausimą kas? Veiksnys dažniausiai reiškiamas:



  •  daiktavardžio vardininku (Daina nuplaukė laukais),
  • įvardžio vardininku (Prie stalo visi nutilo),
  • būdvardžio vardininku (Iš sena gimsta nauja),
  • dalyvio vardininku (Sėdintieji aplink stalą nusijuokė),
  • skaitvardžio vardininku (Milijonas yra tūkstantis tūkstančių),  
  • veiksmažodžio bendratimi (Klysti yra lengva, o atleisti sunku).

Yra ir žodžių junginių, kurie pagal reikšmę eina sakinio veiksniu (Bibliotekoje yra daug knygų).


Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ką veiksnys veikia, kas jis yra, kas vyksta, darosi, kas pasakyta apie veiksnį… Tarinys apibūdina tik vieną sakinio dalį - veiksnį. Tariniai yra



  • grynieji,
  • suvestiniai,
  • sudurtiniai.

Grynasis tarinys yra išreikštas asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis. Grynasis tarinys atsako į klausimus ką veiksnys veikia, veikė, veikdavo, veiks; kas su juo atsitinka? grynąjį tarinį dažniausiai reiškiame tiesioginės nuosakos vientisiniais laikais, vientisinėmis liepiamosios arba tariamosios nuosakos formomis, veiksmažodžio bendratimi, dalyviu. Kartais grynasis tarinys reiškimas ir ištiktuku, frazeologizmu.


Pvz.: Kalnuose tekėjo aušra. Sustaugė vilkas. Dažnai čia ateidavau. O meile, ar sugrįši? Jau sninga. Neik vienas per gatvę! Pasigailėtum tu manęs, vaikeli! Aš - bėgti, jis - vytis. Bėgęs zuikis mišku ir sutikęs lapę. Aš bumbt, jis šmurkšt. Jis laužo galvą ir neranda išeities.


Suvestinis tarinys išreikštas veiksmažodžio asmenuojamąja forma su bendratimi.


Pvz.: Nuo kalno buvo matyti ežeras. Tomui ėmė plakti širdis. Visi ėmė mokytis to stebuklingo amato.


Sudurtinis tarinys išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma su linksniuojamuoju žodžiu. Sudurtiniai tariniai atsako į klausimus koks yra veiksnys, kas yra veiksnys?


Sudurtinio tarinio asmenuojamoji veiksmažodžio forma vadinama tarinio jungtimi, o linksniuojamasis žodis - vardine dalimi.


Sudurtinio tarinio jungtis reiškiama veiksmažodžio būti formomis: esu, yra, buvo, būdavo, bus, būk, būtų… Sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti  ir kiti veiksmažodžiai ir jų formos (pvz.: atrodyti, vadintis, eiti, keliauti, stovėti… Ši upė vadinasi Jūra. Audronė ėjo rimta ir susikaupusi.)


Tarinio vardinė dalis gali būti reiškiama:



  • daiktavardžio vardininku (Juoda duona - ne badas),
  • būdvardžio vardininku arba bevarde gimine (Mokykla yra nauja ir graži. Klausytis buvo įdomu),
  • skaitvardžio vardininku (Tu eik pirmas),
  • įvardžio vardininku (Pavasaris buvo kitoks),
  • dalyvio vardininku (Jis sakosi daug žinąs).

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio


Sudurtinio tarinio jungtis sakinyje kartais nepasakoma, praleidžiama. Vietoj praleistos jungties kartais dedamas brūkšnys.


1. Brūkšnys dedamas tada, kai jungtis praleista, o tarinio vardinė dalis išreikšta:



  • daiktavardžio vardininku (Juoda duona - ne badas),
  • kiekinio skaitvardžio vardininku (Du ir du - keturi),
  • veiksmažodžio bendratimi (Save griti - save nuvertinti).

2. Kai prieš vardinę tarinio dalį yra žodeliai tai, štai, brūkšnys dedamas prieš tuos žodelius. Pvz.: Klaipėda - tai uostamiestis.


Neskiriame:


Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis neišreikšta vardininko linksniu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.Pvz.: Mano senelė _ jautrios širdies.


Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis išreikšta būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu arba dalyviu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.1. Šis ąžuolas _ labai senas. 2. Jo pavardė sąraše _ penkta. 3. Jam darbas _ viskas. 4. Šį kartą koncertas _ nemokamas.


Jeigu tarinio vardinė dalis jungiama su veiksniu žodeliais kaip, lyg, tartum, tai vietoje praleistos jungties paprastai brūkšnio nerašome. Pvz.: 1. Mūsų raumenys _ lyg plienas. 2. Saulė šiandien _ kaip ugnis.


Mišrusis tarinys turi ir suvestinio, ir sudurtinio tarinio ypatybių. Asmenuojamoji veiksmažodžio forma su bendratimi primena suvestinį tarinį, o bendratis su greta esančia tarinio vardine dalimi - sudurtinį tarinį. Pvz.: Tu turi būti mandagesnis. Mes ruošiamės tapti skautais.

Rodyk draugams