BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasikartok rašybos taisykles

 


Comstock Image #PR99602


 


 


NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYBA ŽODŽIŲ ŠAKNYJE


 


1.        Nosinės balsės rašomos žodžio šaknyje, kai ą, ę, į, ų  giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un. Pvz.: Kąsnis – kando, skęsti – skendo, lįsti – lindo, skųsti – skundė.


 


2.        Nosinės balsės ą, ę, į rašomos žodžių šaknyje, kai giminiškų žodžių šaknyje jos kaitaliojasi tarpusavyje. Pvz.: drįsti –drąsa, grįžti – grąža – atsigręžė, tęsti – tįsti – tąsa, mąsto – mįslė, rąžytis – įsiręžė, tręšti – trąšos, tįsoti, tįso, tįsojo (būti nusitęsusiam) – tąsa.


Įsidėmėti: pasiryžta, pasiryžimas, ryžtas, mastas, mastelis, tesėti, tesi, tesėjo, įgristi, įgrysta, įgriso, gražinti (puošti), išgražinti, tysoti (gulėti išsitiesusiam), tyso, tysojo.


 


3.        Nosinės ą, ę, žodžių šaknyje rašomos  tada, kai jos ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje tariamos ilgai. Pvz.: ąsa - ąselė, ąžuolas, lęšis, vąšas, žąsis, žąslai, tęvas.


 


4.        Nosines raides rašome kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formose, kai ą, ę tariami ilgai ir kirčiuotame ir nekirčiuotame skiemenyje. Pvz.: šąla – šąlu, gęsta – gęstu, bąlą, sąla, glęžta, tręšta, gvęra, tęžta, tręšta.


 


5.        Nosinės balsės ą, ę, veiksmažodžių šaknyse nerašomos, jeigu šaknies balsės a ir e kaitaliojasi su ė. Pvz.: Grėsti, gresia, grėsė; grasinti, grasyti, grasė, grėsmė; drėksti, drasko, dvėsti, dvesia, gelti, gelia, gėlė.


 


BŪDVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vyriškos i moteriškos giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos galininko galūnėje turi po dvi nosines balses.


Pvz.: gerąjį, gerąją, didįjį, pirmąjį, nešantįjį. Gerųjų, meiliųjų, didžiųjų, trečiųjų, šitųjų.


 


2.        Įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vienaskaitos naudininko ir vietininko galūnėse nosinės raidės nerašomos. Pvz. margajam, gerajam, jaunajam, antrajam, šitajam; gerajai, baltajai, bėgančiajai, baltajame, gerajame, naujajame, penktajame.


 


3.        Moteriškos giminės įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vienaskaitos nagininko ir daugiskaitos galininko galūnėse turi vieną priešpaskutinę nosinę raidę. Pvz.: baltąja, gerąja, savąja, manąsias, pirmąsias.


 


SKAITVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Kiekininių skaitvardžių nuo 11 iki 19  (ir įvardžio keliolika) galininko galūnė yra – a (nerašome nosinės -ą). Pvz.: Pamačiau (ką?) penkiolika žąsų. Keliolika dienų teko laukti.


2.        Dauginių skaitvardžių priesagos –ej-, -er-, o kuopinių – priesaga –et-. Jose rašome –e. pvz.: dveji, treji, ketveri, penkeri, dvejetas, trejetas.


3.        Sudurtinių dešimčių skaitvardžių  nuo 40 iki 90 pirmajame dėmenyje rašome moteriškosios giminės daugiskaitos galininko galūnę – ias. Pvz.: keturiasdešimt, penkiasdešimt, devyniasdešimt.


4.        Skiriasi pagrindinio skaitvardžio du ir dauginio skaitvardžio dveji linksniavimas ir rašyba. Taip pat ir trys – treji, keturi – ketveri. Pvz.: du broliai – dvejų, dviem, du, dviem, dviejuose. Dveji metai – dveju, dvejiems, dvejus, dvejais, dvejuose.


 


 


ĮVARDŽIŲ RAŠYBA


 


1.        Manęs, tavęs, savęs vienaskaitos kilmininkas rašomas su ę.


2.        Samplaikiniai įvardžiai rašomi dviem žodžiais. Pvz.: bet kas, bet kuris, kai kuris, kas nors, koks nors, kuris nors, nė koks, šis tas, šioks toks, tas pats, toks pats, kas kita, tas pat, toks pat.


3.        Sudurtiniai įvardžiai, turintys bent vieną sutrumpėjusį narį, įgyja vieno žodžio reikšmę ir rašomi drauge. Pvz.: kažkas, kažkoks, kažkuris, kitkas, kitoks, viskas, visoks, šitas, šitoks.


4.         Samplaikinius įvardžius su kažin rašome dviem žodžiais. Pvz.: Kažin kas, kažin koks, kažin kuris.


 


 


 


VEIKSMAŽODŽIŲ RAŠYBA


 


1. Esamojo laiko veiksmažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos 3 asmens galūnė -a, - ia.  Pvz.: neša, verkia.


 


2. Jeigu būtojo kartinio laiko veiksmažodžio 3 asmens galūnė yra – o, tai vienaskaitos 2 asmens galūnė yra – ai. Pvz.: pirko – pirkai, bijojo – bijojai, norėjo – norėjai.


 


3. Jeigu būtojo kartinio laiko veiksmažodžio 3 asmens galūnė yra – ė, tai vienaskaitos 2 asmens galūnė yra – ei. Pvz.: audė – audei, rašė – rašei.


 


4. Dviskiemenių veiksmažodžių, kurių bendratys baigiasi – yti, -ūti, -iūti būsimojo laiko 3 asmens šaknies balsiai – y-, - ū- sutrumpėja. Jei bendratis dviskiemenė (priešdėlių neskaičiuojame)ir prieš - ti nėra priebalsio, tai būsimojo laiko 3 asmenyje šaknies balsiai sutrumpės. Gy-ti + s – gis (bet gysiu, gysi), pū-ti+s – pus (bet pūsiu, pūsi)


Išimtys: siūti – siūs, vyti – vys.


Šaknis lieka kaip bendraties, kai prieš – ti yra priebalsis pūsti – pūs ir kai bendratis daugiaskiemenė gydyti – gydys.


 


5.        Tariamosios nuosakos 3 asmens galūnė yra – ų. Pvz.: sakytų, bartų.


 


 


DALYVIŲ RAŠYBA


 


1. Veikiamosios rūšies esamojo laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnės yra 


-ąs, -iąs, -įs. Pvz.: einąs, žiūrįs, buriąs.


 


2. Veikiamosios rūšies būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko vyriškos giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnė yra –ęs, o daugiskaitos –ę. Pvz.: nešęs, nešę, nešdavęs, nešdavę.


 


 


PRIELINKSNIŲ RAŠYBA


 


1.        Prielinksniai lig, ligi, iki rašomi su i, dalelytė lyg – su y. pvz. Lauksiu ligi (iki) vakaro. Jis lyg (kaip) niekur nieko.


 


2.        Prielinksniai rašomi atskirai nuo kitų žodžių.


 


 


PRIEVEIKSMIŲ RAŠYBA


 


1.        Jei nelyginamojo laipsnio prieveiksmės neturi priesagos – ai, tai tokio prieveiksmio aukščiausiasis laipsnis gale turi – a. Pvz.: arti – arčiausia. Jeigu nelyginamasis laipsnis gale baigiasi priesaga – ai, tai ir aukščiausiasis laipsnis gale baigsis – ai. Pvz.: naujai – naujausiai.


2.        Laiko prieveiksmio seniai priesaga –ai po minkštojo priebalsio (atsako į klausimą kada?), o būdo prieveiksmio senai – po kietojo priebalsio (atsako į klausimą kaip?).


3.        Kai prieveiksmių priesaga – ai eina po minkštojo priebalsio, tariame – ei, bet rašome – iai. Pvz.: gražiai, žaliai.


4.        Kiekybės prieveiksmini, sudaryti iš skaitvardžių nuo 2 – 9 ir dar keli kiti gale turi – e. pvz.: dviese, keturiese, penkiese, keliese.


5.        Sudurtiniuose prieveiksmiuose, kurių pirmasis dėmuo baigiasi priebalsiu s, o antrasis – syk, rašome dvi s. pvz.: kelissyk, penkissyk.


6.        Sudurtiniai prieveiksmiai, kurių pirmuoju dėmeni eina vienaskaitos galininkas, išlaiko to linksnio nosines raides. Pvz.: anądien, šiąnakt, tądien.


7.        Sutrumpėjus bent vienam nariui, samplaikiniai prieveiksmini rašomi drauge.pvz.: kaipmat, šiandien, triskart, kažkaip, kažkodėl, kažkur, visuomet.


8.        drauge rašomi ir prieveiksmini, sudaryti iš prielinksnio ir sutrumpėjusių linksnių formos. Pvz.: bemaž, iškart, išties, perniek, perpus, popiet, poryt.


9.        Samplaikiniai prieveiksmiai, kurių vienas dėmuo yra kaži, kažin rašomi skyrium. Pvz.: kaži koks, kaži kada, kažkin kada, kažin kaip.


10.     Dviem žodžiais rašome tuos prieveiksmius, kurių vienas iš jų yra prieveiksmės pat. Pvz.: taip pat, čia pat.


11.     Kai prieveiksmiu dėl to reikšmiame priežastį, jį rašome dviem žodžiais. Tada jį galima pakeisti todėl, dėl to dalyko. Pvz.: Buvo šalta, dėl to nėjau į  mokyklą. Dėlto rašoem drauge, kai jis turi reikšmę artimą tačiau, visgi. Nors ir šalta vis dėlto keliausiu.


 


DALELYČIŲ RAŠYBA


 


Dalelytė ne


 


1.        Kai dalelytė ne suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma kartu. Pvz.: laimė – nelaimė, naujas – nenaujas, rašo – nerašo,


2.        Kai dalelytė reiškia priešpriešą ar neigia sakomąjį dalyką, ji rašoma atskirai. Pvz.: Man reikia ne juodos, o baltos kavos.


3.        Dalelytė ne atskirai rašoma ir su skaitvardžiais, įvardžiais, kai kuriais prieveiksminis, prielinksniais,  bei dalelytėmis. Pvz.: ne jis, ne savo, ne blogiau, ne penki, ne septintas, ne tiek kiek, ar ne, ne tik, ne vien…


4.        Dalelytė ne rašoma atskirai kai vartojama tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių. Pvz.: kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.


 


Dalelytės tebe, te, be


 


 


1.        Dalelytės tebe, be, te su veiksmažodžiais ir jų formomis rašomos kartu. Pvz.: tebedirba, tebegyvena, buvo bebėgąs…


2.        Su daiktavardžiais ir kitais žodžiais šios dalelytės rašomos atskirai. Pvz.: Koks čia be poilsis.


3.        Dalelytės be ir ne rašomos kartu, kai turi ar, argi reikšmę. Pvz.: Bene važiuosi prie ežero?


 


 


Dalelytė gi


 


1.        Dalelytė gi su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu. Pvz.: argi, dargi, netgi, kurgi, taipgi.


2.        Dalelytė gi su kaitomais vienskiemeniais, taip pat nekaitomais daugiaskiemeniais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: kas gi, ko gi, kam gi, koks gi, kokio gi, kada gi, kodėl gi, kažkada gi. Išmintis – nejaugi.


 


Dalelytė vis


 


1.        Dalelytė vis rašoma kartu tik su dalelyte gi. Pvz.: visgi


2.        dalelytė vis su kitais žodžiais rašoma atskirai. Pvz.: vis dėlto, vis vien, vis tiek, vis dirba, vis rašo, vis dar mokosi…


 


Dalelytė per


 


Dalelytė per visada rašoma atskirai. Pvz.: per daug, per aukštai, ne per daugiausia, per toli…


Rodyk draugams

Komentarai (74)

  1. rimge:

    ;)

  2. rimge:

    as lol.

  3. LLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAALLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIILLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLLAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA KVIECIA I SENA PALUBYNSKA

  4. Jokis:

    Dekavoju, gavau 9 is apklausos mldc :)) THX MAN

  5. FaZer:

    Gera info , daug kuo padėjo ir šeip vertinga prisiminti taisykles.

  6. arvasas:

    dekui labai padejo

  7. julius:

    NX bybys cia yra nx tokiu sudu kad maziau pasauly butu

  8. Paulina:

    Labai ačiū iš apklausos gavau dešimt ;]
    šaunuolė ;]

  9. st1m:

    as gavau 10 =)

  10. Kristina:

    Ačiū žmogau :DD Kaiptik rytoj rašau diktantą, bus labai gerai pasikartot, visur kažko panašaus ieškojau ;] Dėkui dar kartą (:

  11. ***:

    Ačiū už gerai surašytą mokymosi medžiagą.

  12. Marius:

    dalelytė per rašoma kartu su žodziu - pernelyg

  13. Man irgi rytoj diktantas… sakes bus… :)

  14. jums gerai , o man egzas tuoj.per 10 metu vos kazka ismokaU IS LIETUVIU,MOKIKITES KOL GALIT

  15. Mokiausi sita viska… TIK MAN NX NEISVES TEIGIAMO PZDA BUS..!!$

  16. jurgita(KaKa):

    Ačiū,padeda,tikiuosi padės ir savarankiškuose bei kontroliniuose ;}}

  17. gabre:

    Aciu labai padejo man greit testas is sito tikrai labai aciu darkart,kasko tokio ir ieskojau ;DD]]]

  18. Blondė @:

    ka jus cia kuomentojat ?;DDDDDDDDDDDDDDDDD

  19. Nesupratau ko cia kaikurie stumat? perkaite nuo kompo biski julius:

    NX bybys cia yra nx tokiu sudu kad maziau pasauly butu
    2009-10-17, 08:39

  20. Gintarė:

    Ačiū už rašybos taisykles.Gavau 10 per kontrolinį.

  21. lola:

    Thanx isgelbejai mane, ryt kontras, tai dekui ;]

  22. dekoju lb gavau 10 :)

  23. anas tau gal ir bybis

  24. jonas:

    gera informacija :D pasikartojas ja gavau 8

  25. Jolita:

    Rytoj rašom diktantą, tai ši informacija labai padėjo. Ačiū :)

  26. elle:

    aciuka : DD (+1)

  27. lile:

    as nezinau kaip rasomakuo sunki busimajo laiko veiksmazoziu rasyba

  28. lile:

    gal patarsit

  29. GAL GALIT PASAKYT KAIP RAŠOSI ŽODIS GĘSIMAS AR GESIMAS IR KODEL ATSAKYKIT:)

  30. Kodėl kažkas žodyje rašome ž, o ne š?

  31. Siexe:

    Ačiū labai padėjo :) rytoj rašom kontrą iš dalyvių ir nosinių. :/

  32. Ruth:

    Ačiū, tikrai labai padėjo :)

  33. Paulina:

    Kas gali pasakyti pagal kokias taisyklas DEKORATYVIEJI rašoma su Y, o PRADŽIŪVUS su Ū? Labai bus ačiū!

  34. Shamas:

    Ačiū tau lbj, nes va ryt kontrolinis irgi reikia atsiskaityt lbj dėkui. Šito man ir reikėjo :)))

  35. aciu uz info zjb gera info =DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

  36. Justas:

    dekavoju ryt rasysiu dintanta is sunkiu zodziu… tikrai padejai, butent to ir ieskojau. Mldc.

  37. Gabija:

    Rytoj perrašysim kontrolini iš šito vienintelis Vismantas gavo 8 as 4 ;D palyginus tai tik 4 mažiau ;D

  38. Bettykutis:

    Gal kas gali pasakyt kaip vadinasi taisykle su žodžiu: pirmąją

  39. neringa:

    dekoju uzpagalba

  40. D::

    sp guyz? :D

  41. Paliubomu??? ;D:

    Dėkavoju už pagalbą ;D

  42. Modesta:

    Kaip paaiskinti taisykle kodel žodis (užgeso) rasosi be nosines? Kokia tasykle? prasau padekit,..

  43. LALALA:

    Modesta- tik esm.l. rašoma nosinė.Ir Egle kažkas rašoma ž nes tai sudurtinis žodis kaži kas
    Ačiū tikrai padėjo tik reikia palaukti rezu.

  44. Karolukas666:

    THX :) zmogau labai padejo

  45. Ema:

    Ryt diktantą rašom,tikiuosiu padės ,bet nelabai sekasi man aiškint rašybas žodžiu :/ blogaii.

  46. Ema:

    Gal žinot pagal ką aiškint žodžių rašybą būtu galima ?

  47. Ema:

    Tai pat būsenu neskiriu nuo veiksmažodžių..
    Jaigu žinot kaip galima būtu padėt rašykit..

  48. jokubas:

    kaip reikia sugrupuoti rašybos taisykles??????????

  49. aciukaaa ;]

  50. natis:

    labai padeja

  51. nikuja:

    dekui kaip gera ryt dikta rasau gal pades jeigu ne tai karocia

  52. koke cia nesamone?

  53. kaip zodis rasosi ar saslykai ar saslika?

  54. pagelbekit plys

  55. I LOVE CRISMAS

  56. manc:

    kas cia viksta?

  57. skgon124:

    nifiga nesuprantu. (visiskai nera tu taisykliu kuriu reik.

  58. dfdsfdsgfsdg:

    yra cia ko reikia, ne visos, zinoma, taciau tikrai vertinga

  59. tikrai geros taisykles lietuviu kalbos pasikartociau tai tikrai buciau gera mokine

  60. Nu kazinau bybis is tu taisykliu as kai prots esu tai zinau suda pripista juodai blyyyn sulei atsiskaitinejau ir ka 2 ble gavau faktas kad as kausas joblins kurva

  61. Rimas:

    Laaaaaaaabaaaai, ačiū :)

    Diktantą parašiau 10 :D Vien šita iškales atmintinai :)

  62. saulė:

    sveiki gal galėtumėte man paaiškinti dėl ko vėžlys rašosi su ė o ne su e

  63. saulė:

    pleasass ziauriai reikia

  64. Deimaa:

    laba, labai noreciau suzinoti kaip paaiskinti siuos zodzius;
    atsibastė; išbalęs; gūštose; išlįsti; ypač; kyšteltu; lyžtelėtų; sugrįštų. (kaikurie zodziai gali buti parasyti su klaidom, prasau ir jas istaisyti.) man labai reikia kuo skubiau!
    ACIU :)

  65. Jolita:

    Laba diena,
    Pastebėjau klaidą būdvardžių rašybos skiltyje. Rašote:
    Įvardžiuotiniai būdvardžiai (skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai) vyriškos i moteriškos giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos galininko galūnėje turi po dvi nosines balses.

    Pvz.: gerąjį, gerąją, didįjį, pirmąjį, nešantįjį. Gerųjų, meiliųjų, didžiųjų, trečiųjų, šitųjų.

    Manau ne daugiskaitos galininko, o daugiskaitos kilmininko: gerųjų, meiliųjų…

    Bet vis iek ačiū už santraukas. Skaitytoja :)

  66. jonas:

    įsispirk, paaiškinkite šio žodžio rašybą.

  67. Ina:

    Labai padėjo prisiminti senas taisykles

  68. Kornė:

    Labas. gal kas žinot kaip paaiškinti žodžio “pasėlių” ė raidę? labai ačiū :)

  69. Zita:

    Labas vakaras,
    Ar galima rasyti tarkime :
    Kiek graziu geliu tu priskynei man!..

    Pagarbiai
    Zita K H

Rašyti komentarą